nartas2023nl, Author at Lietuviškų prekių parduotuvė Olandijoje

Viskas apie liną

Lininis audinys (vienas iš seniausių tekstilės gaminių pasaulyje) yra daromas iš lino augalo pluošto. Seniausi laukinio lino naudojimo tekstilei kurti įrodymai randami pietryčių Europoje. Dažytas lino pluoštas rastas Dzudzuana oloje (dabartinėje Sakartvelo teritorijoje) rodo, kad tekstilė iš laukinio lino kurta jau prieš 38 000m. Sukultūrintas linas buvo Azijoje ir Viduržemio jūros teritorijoje apytikriai prieš 9000 metų.

Sėjamasis linas (lot. Linum usitatissimum – išvertus reiškia „pats naudingiausias“) yra kultūrinis augalas, auginamas žmonijos jau tūkstančius metų, minimas net Biblijoje. 4-5 tūkstantmetyje pr.m.e. egiptiečiai iš lino siuvo drabužius, bures, vijo virves, į siauras lininio audinio juostas vyniodavo mirusiuosius. Šventikai dėvėjo lino drabužius kaip tyrumo simbolį. Ir vadindavo liną labai poetiškai – “suverptu vėju”. Iš Egipto per Graikiją ir Romą linas pasiekė Europą. Lietuvoje linai pradėti auginti 2000m. pr.m.e. Pačiu naudingiausiu linas vadinamas todėl, kad visos jo dalys buvo naudojamos žmogaus buityje: sėklos (vad. sėmenys) maistui, ilgasis pluoštas geriems, ploniems audiniams, pakulos prastesniems audiniams, maišams, virvėms, spaliai namams šiltinti. Įdomus faktas: Lietuvoje yra išvestos kelios veislės linų: „Dotnuvos ilgūnėliai I“, „Banga“, „Vega“, „Viltis“, „Žydriai“, „Baltučiai“ (baltažiedžiai linai).

Kur pasaulyje auginami linai? Linai auginami daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Kanadą, Argentiną, Lenkiją, Ukrainą, Prancūziją, Italiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, D. Britaniją, Rusiją. Geriausios kokybės linų pluoštas užauginamas Europoje.

Kaip atrodo lino augalas? Linas turi metro aukščio stiebelį, 80-100 lapelių ir gražiai mėlynai žydinčius žiedus (rečiau sutinkami baltais, violetiniais, rožiniais žiedais). Auga labai greitai: linai sėjami kovą – balandį, birželį laukai jau mėlynuoja jų žiedais.

Kokios tinkamiausios sąlygos linams augti? Linai mėgsta vėsius, debesuotus orus (dėl šviesos trūkumo užauga aukštesni, todėl sėjami kaip galima anksčiau), pakankamą drėgmės kiekį žydint. Visai nesutaria su piktžolėmis.

Rugpjūtį, praėjus maždaug 100 dienų nuo sėjos, linai yra raunami, ne pjaunami. Taip daroma tam, kad stiebelis liktų kaip galima ilgesnis. Kuo ilgesnis, storesnis stiebelis – tuo geresnis lino pluoštas (plaušeliai). Nurovus linai suguldomi 3-4 savaitėms laukuose. Stiebelio išorė džiūsta, suskilinėja, žemėje esantys fermentai, mikroorganizmai įsiskverbia gilyn ir suardo ryšius tarp pluošto ir stiebelių medienos. Senovėje Lietuvoje linai buvo mirkomi giliose linmarkose 2-3 savaites irgi tam, kad pluoštas lengviau atsiskirtų nuo netinkamų verpti augalo dalių. Ne visas lino stiebelis tinkamas pluošto gamybai, tik stiebelio išorinė dalis (Stiebelis turi apie 20-30% pluošto.). Ją reikia atskirti nuo vidinės sumedėjusios dalies. Pastarasis procesas vadinamas „mynimu“. Stiebelis sulaužomas. Po to vyksta „brukimas“- iš linų pašalinamos sumedėjusi dalelės. Tos dalelės vadinamos spaliais. Iš čia yra kilęs metų mėnesio pavadinimas, nes darbai susiję su linais buvo dirbami rudenį. Gaunamas ilgasis linų pluoštas dar turi būti iššukuotas, suverptas į siūlus, išbalintas. Natūralios spalvos lino verpalai yra pilkšvai rusvi, siūlai gali būti dažomi įvairiomis spalvomis. Verpalus galima naudoti mezgimui, nėrimui, tekstilės kūrimui. Audimo staklėmis suaudus išilginius siūlus (metmenis) su ataudais (skersiniais siūlais) iš lino augalo galiausiai pagaminamas lino audinys, linas.

Viskas apie liną Read More »

Acto istorija

Narto tinklaraštis

Acto istorija, arba kaip actas vienija žmoniją

Trys vyrai, Konfucijus, Buda ir Laozi, merkia pirštą į acto pripiltą samtį. Jų veiduose trys reakcijos: rūgšti, karti, saldi – pagal vyraujantį jų filosofijos požiūrį. Aplink acto indą stovintys ir jį ragaujantys vyrai atstovauja tris skirtingus mokymus, bet yra vieningi – juos jungia actas. Ši tradicinės kinų tapybos „Acto ragautojai“ scena iliustruoja, kaip actas (daugiau apie “oksos” actą) vienija žmones.

Nuo pat aštuonioliktojo amžiaus, mokslo bendruomenė stebi placebo efektą. Tai būklė, kai paciento simptomai palengvėja tik todėl, kad jis tiki, jog vaistas ar gydymas padės. Šį efektą mintyje turi mokslininkai, tirdami vaistus ir prietaisus – kai tiriamasis žino ką tyrinėjame, placebo efekto dėka, negali būti tikras ar vaistas padeda, o gal pacientas tik labai nori, kad naujovė padėtų. Mūsų protas yra stipriausias ginklas, kuriuo deja ne visada galima pasikliauti, nes tik akimirksnis ir jis gali pradėti sukti nocebo efekto ratą, kuriuo naudojasi kerėtojai, burtininkai ir tamsieji magai – dažnas (o gal ir kiekvienas) prakeikimas, tai žmogaus proto vaisius – žmogus patiki, kad yra prakeiktas ar nužiūrėtas ir protas užtikrina, kad viskas vyktų taip, kaip ir numatė blogosios užmačios.

Man irgi buvo be galo įdomu – kiek acto vartojime padeda pats actas, o kurią dalį nulemia mūsų noras tikėti stebuklinga mikstūra. Todėl čia pasidalinsiu pora istorijų, kurios man leidžia manyti, kad jei placebo efektas ir padeda labiau pastebėti Oksos acto naudas, tai veikliosios medžiagos (mineralai, vitaminai, enzimai ir kita) esančios acto sudėtyje yra pagrindinis ir lemiantis geros savijautos faktorius.

Pirmoji istorija skirta Jums papasakoti apie tai, kad Oksos actas padeda ir kai tiki acto galia, ir kai ne. Jei atvirai net nesvarbu ar žinai, kad jį vartoji – vis tiek sulauksi pozityvaus postūmio! Draugai manęs dažnai klausia, “kaip gi nutinka, kad nežinai jog vartoji sveikatinantį actą?”. Kiekviena gera mama žino, kad visai nereikia vaikui pabrėžti svogūno naudos ar skonio, daug sėkmingiau jį (ar kitą mažojo valgytojo „priešą“) paslėpti maiste. Lygiai taip nutiko mano kolegoms, kurie acto nauda gavo įsitikinti ne visai žinodami apie tai.

Iki pradėdamas savo verslą sieti tik su sveikatinančio acto galiomis, aš dirbau statybų srityje ir mano statybininkų ir meistrų komanda buvo puikūs žmonės, kuriems visada linkėjimai kuo geriausios kloties. Būtent todėl maisto ir gėrimų pietums organizavimas, buvo mano užduotis. Kai kasdienišką mineralinį vandenį darbo vietoje pakeitė trupučiu acto paskanintas vanduo ar savotiška „gaiva“ niekas neturėjo laiko gilintis į jos sudėtį, o tiesiog mėgavosi gaivinančiu rūgštelės skoniu. Tai padariau ne dėl eksperimento – pats mielai gaivinausi tokiu natūraliu, sveiku ir maloniu gėrimu. Visgi praktika tapo eksperimentu, kai pastebėjau, kad po pietų mano komanda ne taip apsnūsta, dienos bėgyje turi daugiau energijos ir atrodo gyvybingesni! Sužinoję kuo gi paskanintas jų vanduo, jie nustebo tik akimirkai ir toliau mielai kėlė stiklinę, pilną gaivaus natūralaus gėrimo. Ir nors nuo to laiko prabėgo ne vieneri metai, šį pavyzdį laikau labai ryšiu, bei sėkmingu mini eksperimentu.

Todėl kviečiau visus pasilepinti acto gėrimu – tai tikrai už visus vaisvandenius sveikesnė, bet puikiai atgaivinanti alternatyva. O ką gali žinoti, gal gaivinantis gamta pati padarys savo darbą ir padovanos Jums acto nešamas nauda.

Acto istorija Read More »

Apie skaidulas

Narto tinklaraštis

Turbūt ir Tau teko girdėti apie skaidulas (sužinokite daugiau apie skaidulas su šaltalankiais). Bet ar žinai, kam jos reikalingos ir kokią naudą teikia mūsų organizmui? Reikėtų atminti tai, kad maistinės skaidulos mūsų organizmui yra be galo svarbios ir reikalingos norint palaikyti tinkamą žarnyno darbą, palengvinti virškinimo sistemos darbą. Natūralios skaidulos padeda ne tik virškinimui, bet ir suteikia sotumo jausmą, todėl daugiau jų vartoti reikėtų, jei sieki numesti svorio.

Maistinės skaidulos iš tiesų yra angliavandeniai, tačiau kiek kitokie nei esame įpratę girdėti ir žinoma, naudingi. Natūralios skaidulos yra augalų ląstelių sienelių dalis. Šių angliavandenių mūsų virškinimo sistemos fermentai neskaido. Skaidulinės medžiagos (visos skaidulų rūšys), kurių neskaido mūsų virškinimo sistemos fermentai, apdorojamos storojoje žarnoje. Skaidulinių medžiagų apdorojimas vyksta storosios žarnos mikrofloroje. Norime Tau daugiau papasakoti apie skaidulų naudą organizmui. Šiame straipsnyje sužinosi, kokių rūšių yra skaidulos, kaip jos naudojamos ir kokius stebuklus gali padaryti su mūsų žarnynu!

Kuo organizmui svarbios skaidulinės medžiagos?

Natūralios skaidulos puikiai pasitarnauja organizmo valymui.
Teigiamai veikia mūsų širdies darbą.
Sumažina riziką susirgti ligomis susijusiomis su širdimi.
Mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Pagerina virškinimo sistemos darbą bei greitina medžiagų apykaitą.
Skaidulos naudingos ir tiems, kas skundžiasi vidurių užkietėjimu.
Padeda sumažinti pilvo pūtimą bei jo keliamus nemalonius pojūčius, skausmus.
Sumažina net gi diabeto ar onkologinių ligų susirgimo riziką. Kalbant apie onkologinius susirgimus mokslininkai nustatė, kad moterys (ypatingai vyresnio amžiaus) vartodamos daugiau skaidulinio maisto sumažina riziką susirgti krūties vėžiu, ypatingai tai svarbu menopauzės metu.
Natūralios skaidulos naudingos ir daug judantiems bei sportuojantiems žmonėms.
Skaidulos yra puikus energijos šaltinis.

Skaidulos atsakingos už tinkamą žarnyno veiklą, taip pat padeda išgyventi gerosioms bakterijoms mūsų žarnyne. Skaidulų vartojimas sukuria saugią terpę gyventi ir daugintis gerosioms bakterijoms. Todėl jei neseniai teko vartoti antibiotikus ir bandai atstatyti organizme gerųjų bakterijų kiekį, nepamiršk, kad būtina padidinti ir suvartojamų skaidulų kiekį. Jas gali gauti tiek su maistu, tiek vartojant papildomai skaidulų mišinius.

Žinoma, labai svarbu skaidulas pradėjus vartoti jų kiekį didinti pamažu. Organizmas turi prisitaikyti prie didesnio jų kiekio, kadangi iki tol negaudavo pakankamai skaidulinių medžiagų.

Skaidulų rūšys

Natūralios skaidulos skirstomos į dvi pagrindines rūšis. Į tirpias ir netirpias. Tai reiškia, kad vienos gerai tirpsta vandenyje, o kitos yra visiškai netirpios. Tačiau abi rūšys yra be galo naudingos ir reikalingos mūsų organizmui. Dažniausiai su maistu gaunamos abi skaidulų rūšys.

Netirpios skaidulos. Grūdinėse kultūrose gausu netirpiųjų skaidulų. Svarbu, kad grūdinės kultūros būtų išvalytos natūraliais būdais ir neskaldytos. Netirpios skaidulos puiki organizmo šluota – išvalo tulžį, pagerina peristaltiką (maisto judėjimas žarnyne). Būtent dėl to, kad skaidulos neleidžia užsilaikyti maistui žarnyne, ir atsirado terminas žarnyno šluota (mūsų skaidulų mišinys su šaltalankiais padės palengvinti žarnyno darbą). Šios skaidulos visiškai nepakitusios keliauja mūsų virškinamuoju traktu ir tokių būdu padeda išvalyti žarnyną.

Tirpios skaidulos. Kalbant apie tirpiąsias maistines skaidulas reikia paminėti, kad jos lygiai tiek pat vertingos kaip ir netirpios. Ši skaidulų rūšis taip pat puikiai valo organizmą. Tačiau šiuo atveju šis procesas kiek kitoks. Tirpios skaidulos valo ne žarnyną, bet mūsų kraują, pašalina iš jo cholesterolio perteklių. Tirpių skaidulų daugiausia yra daržovėse ir vaisiuose. Tiesa, dauguma vaisių turi tiek tirpių tiek ir netirpių skaidulų. O tai reiškia dvigubą naudą mūsų organizmui. Vienas tokių pavyzdžių – obuolys. Jo žievelė yra netirpios skaidulos, o minkštimas tirpios. Įdomu tai, kad tirpios skaidulos keliauja virškinamuoju traktu ir yra veikiamos bakterijų. Tuomet skaidulos sugeria vandenį ir tampa želė pavidalo.

Skaidulos mūsų organizmui padeda daug lėčiau įsisavinti tuos angliavandenius, kuriuose yra daug cukraus. Dėl to skaidulinio maisto vartojimas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, suteikia sotumo jausmą ilgam laikui. Dėl šios priežasties maistinės skaidulos yra rekomenduojamos siekiantiems sumažinti svorį. Viskas ko reikia tai įtraukti į mitybą daugiau skaidulinio maisto, gerti daugiau vandens ir pasistengti rinktis sveikesnius patiekalus. Tuomet pakankamai greitai pamatysite rezultatus, kurie Jus tikrai nustebins ir nudžiugins.

Tik labai svarbu žinoti, kad siekiant didžiausios naudos organizmui labai svarbu skaidulų nepadauginti. Jei skaidulų vartojama per daug galite jausti pilvo pūtimą, gali sutrikti jodo, cinko, magnio ir kalcio įsisavinimas. Mūsų rekomenduojama norma parai – iki 45 g. skaidulų. Vyresniems nei 50 m. galima suvartoti šiek tiek daugiau. Taip pat jei iki šiol vartojote labai mažai skaidulų ir norite jų kiekį padidinti – darykite tai neskubant, taip išvengsite pilvo pūtimo.

Atsiminkite svarbiausias tirpių ir netirpių skaidulų funkcijas

Tirpios skaidulos: padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, ilgam suteikia sotumo jausmą, padeda sumažinti cholesterolio kiekį, tinka cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, palengvina ligą.

Netirpios skaidulos: padeda reguliuoti žarnyno PH pusiausvyrą, padeda lengviau judėti maistui žarnyne, padeda atsikratyti vidurių užkietėjimo, padeda iš organizmo pasišalinti toksinams, apsaugo nuo kenksmingų medžiagų, kurios gali sukelti storosios žarnos vėžį.

Maisto produktai, kuriuose gausu skaidulų

Vienas svarbiausių mūsų patarimų – rinktis maistą, kuriame yra daug neperdirbtų, natūralių angliavandenių. Tokie angliavandeniai randami ankštinėse daržovėse. Įtraukite į savo racioną daugiau pupelių, žirnių, pupų, lęšių, avinžirnių ar sojų pupelių. Taip pat puikiai tiks ir nekrakmolingos daržovės – morkos, kopūstai ar burokėliai. Taip pat vertėtų nepamiršti ir grūdinių kultūrų (svarbu pilno grūdo) bei vaisių.

Daržovės

Jei mėgstate daržoves ir norite papildyti skaidulų atsargas būtent jomis – rinkitės nekrakmolingas, kurios turi nedaug kalorijų, taip pat puikiai veikia kaip prevencinė priemonė prieš daugelį ligų. Rekomenduojame į savo mitybą įtraukti daugiau agurkų, brokolių, česnakų, kopūstų, paprikų, petražolių, rūgštynių, salierų, svogūnų, špinatų, žirnelių, burokėlių. Daržoves geriausia valgyti prieš pagrindinį patiekalą. Tai greičiau suteiks sotumą, o organizmas bus aprūpintas skaidulų atsargomis, vitaminais ir mineralais.

Vaisiai – puikus skaidulų šaltinis

Jei valgote užkandžius – rinkitės jiems vaisius. Skaidulų galima rasti beveik visuose vaisiuose. Tačiau daugiausiai jų yra kriaušėse, obuoliuose bei uogose, kurios auga mūsų krašte – mėlynėse, avietėse, juoduosiuose serbentuose.

Beje, derėtų nepamiršti ir vieno ypač naudingo vaisiaus avokado. Tai ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir gerųjų riebalų šaltinis. Avokadai padės greičiau įsisavinti įvairias maistines medžiagas, be to, gerina širdies darbą. Avokadas turtingas vitaminais, įvairiais mikroelementais, todėl nepamirškite šio puikaus vaisiaus įtraukti į savo mitybos racioną.

Turime Jums patarimą – jei norite greičiau pajusti sotumą, valgykite vaisius kartu su riešutais ar riešutų sviestu. Rekomenduojame rinktis – anakardžius, migdolus. Jei užkandžiui renkatės tik riešutus vienu kartų jų suvalgykite apie 30 g. Su tokia porcija gausite 3 g. skaidulų.

Grūdinės kultūros

Kaip jau ne kartą minėjome, labai svarbu rinktis tik neapdorotas/nerafinuotas grūdines kultūras. Jų mūsų parduotuvėse yra kiek sunkiau įsigyti, tačiau didėjant žmonių susidomėjimu sveika mitybą, gausėja ir sveikesnių produktų asortimentas. Grūdai yra apdorojami tam, kad ilgiau išsilaikytų, tačiau šio proceso metu yra pašalinam luobelė, o būtent ji yra turtingiausia skaidulomis ir vitaminais.

Jei tik turite galimybę rinkitės tik neapdorotas grūdines kultūras. Naudingiausi grūdai yra avižos, grikiai, miežiai ir rudieji ryžiai. Šiuose grūduose gausiausia skaidulų ir kitų naudingų medžiagų reikalingų mūsų organizmui.

Sėklos

Skaidulomis papildyti savo mitybą galite pasirinkę ir sėklas. Ypatingai gausu skaidulų ispaninio šalavijo (chia) sėklose. Tai mažos, bet labai naudingos sėklos. Jose labai daug Omega 3 rūgščių, baltymų, mineralų ir žinoma, skaidulų. Ispaninio šalavijo sėklose daugiau netirpių skaidulų, kurios puikiai valo žarnyną.

Jei ieškote pigesnės alternatyvos, nesuklysite pasirinkę linų sėmenų ar sezamo sėklas. Linų sėmenyse yra daug gerųjų riebalų, Omega 3 rūgščių, vitaminų ir mikroelementų. Sezamo sėklose lygiai taip pat gausu įvairių maistinių medžiagų bei vitaminų. Rinktis galite pagal skonį. Tiek vienos tiek kitos sėklytės nenusileidžia viena kitai savo naudingumu. Jose gausu skaidulų, o kartu gausite ir pilną kompleksą vitaminų. Tad organizmas ne tik išsivalys, bet ir bus aprūpintas naudingomis medžiagomis.

Natūralūs skaidulų mišiniai

Subalansuota ir tinkama mityba dažniausiai garantuoja, kad organizmą puikiai aprūpinate tiek skaidulomis tiek kitomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Tokiu atveju Jums nereikia sukti galvos dėl skaidulų trūkumo.

Vis dėlto dažnai pasitaiko, kad žmonės sunkiai susidraugauja su sveika mityba. Todėl jei jaučiate, kad Jums trūksta kažkokių medžiagų, sutriko virškinimas, nuolat pučia pilvą ar užkietėjo viduriai – derėtų organizmą papildyti natūraliais maistiniais papildais ar skaidulų mišiniais (sužinokite daugiau apie mus ir parašykite, jei turite klausimų svorio metimo, mitybos, detoksikacijos temomis).

Renkantis bet kokius papildus svarbiausia atkreipti dėmesį į sudėtį. Geriausia rinktis natūralius produktus, kurių sudėtyje yra gliukomanano, beta gliukanų. Gliukomananas yra natūraliai išgaunama medžiaga iš leopardinių amorfofalų šaknies. Gliukomanas rekomenduojamas metantiems svorį, kadangi ilgam suteikia sotumo jausmą, slopina apetitą, be to, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Beta gliukanai yra grūdinėse kultūrose randamos skaidulos. Mūsų organizmas pats šios medžiagos nepasigamina. Todėl papildyti beta gliukanais jį tiesiog būtina. Beta gliukanai padeda išgyventi naudingiems žarnyno mikroorganizmams, stiprina imuninę sistemą.

Dažnai natūralūs produktai būna papildyti vitaminais, kad ne tik padėtume organizmui išsivalyti, bet kartu gautumėte ir didžiausią naudą bei vitaminų atsargų papildymą.

Rūpinkitės savo sveikata. Mityba turi labai didelę įtaką mūsų savijautai, todėl stenkitės, kad organizmui netrūktų jokių medžiagų, tame tarpe ir natūralių skaidulų. Taip padėsite organizmui palaikyti normalų svorį, nejausite diskomforto žarnyne, nejausite pilvo pūtimo ir neturėsite bėdų su vidurių užkietėjimu.

Apie skaidulas Read More »

Apie šakočius

Narto tinklaraštis

Šakotis – jo kilmė ir istorija

Jau penkioliktame amžiuje buvo žinoma, kad šakočiai kepami Europoje. Jį kepdavo vienuoliai, o receptus laikė paslaptyje. Šiandien yra žinoma apie 60 šakočio pyrago receptų. Šakočiai taip pat populiarūs Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Turkijoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Skiriasi išvaizda, forma, šakelių skaičius, net skonis ir sudėtis. Kiekviena valstybė turi savo tradicinį šakotį. Kaina jo taip pat skirsis: nuo itin žemos iki itin aukštos.

Kas yra šakotis ir kaip jis atkeliavo į Lietuvą? Visų pirma tai aukštas, tuščiaviduris konditerijos gaminys, kurį sudaro daug plonų sluoksnių. Šakočiai yra gaminami iš kvietinių miltų, cukraus, kiaušinių ir grietinės bei kitų ingredientų. Tešla, pilama ant sukamo volo, laša ir tuo pačiu kepa kaitroje. Manoma, kad šakotis į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Ten jis vadinamas „baumkuchen“ – pyragas-medis. Taip vadinamas todėl, kad pilant skirtingus sluoksnius, susidaro rievės, primenančios medžio rieves. Prapjovus šakotį, galima suskaičiuot,i kiek kartų buvo pilta tešla. Kai kuriuose Lietuvos kraštuose šakotis vadinamas raguoliu, raguočiumi, bankuchenu. Visa tai dėl neįprasto vokiško pavadinimo ir įstabios šio kepinio išvaizdos. Lietuvoje tradicinė šakočio forma yra eglutė – stambesnės „šakos“ apačioje ir smulkesnės viršuje. Turbūt nerasime vaiko, kuriam nemagėtų kuo greičiau nulaužyti skaniųjų ragelių (spyglių).

Šakočio maistinė vertė

Šakočio energinė vertė yra 542 kcal / 100 g. Tai ypatingas šventinis kepinys, todėl jo kalorijų skaičiuoti neverta. Didžiausia šakočio nauda – nuostabus skonis ir aromatas bei bendra šventinė nuotaika, laužant gabalėlį po gabalėlio. Paragaukite mūsų puikaus šakočio jau šiandien!

Apie šakočius Read More »

Visi faktai apie medų

Narto tinklaraštis

APIE MEDŲ

1. Bitės neša medų

Tai tik posakis. iš tiesų, bitės neša ne medų, o žiedų nektarą. Medaus gamintojos surenka nektarą, kuris patenka į specialų maišelį bitės burnoje ir ten susimaišo su specialiu virškinimo fermentu (invertase). Grįžusios į avilį bitės atryja jau apdorotą mišinį į korio paviršių dengiančias šešiakampes duobutes, dažnai vadinamas korio akelėmis.

2. Žiemą bitės miega

Bitės žiemą ne miega, o pasyviai gyvena avilyje, slenka nuo korio ant korio ir maitinasi medaus atsargomis.

3. Naktį bitės negelia

Kadangi bitės naktį nemiega, esant reikalui, bitės gels bet kuriuo paros metu.

4. Bitė gelia pakartotinai

Medų nešančios bitės gali pakartotinai gelti kitus vabzdžius, tačiau kai gėluonis patenka į kitų gyvūnų odą, o ypač žinduolių, kurių oda stora (pavyzdžiui, žmonių), gėluonies kabliukas nebeišsitraukia ir išsiplėšia iš bitės kūno. Yra žinoma, jog pašalinus geluonį, bitė iškart miršta.

5. Bitės yra darbščios

Visi esame girdėję posakį ,,darbštus kaip bitė”. Ir iš dalies tai yra tiesa -bičių ir kamanių patelės dirba labai sunkiai. Visgi, daugelis patinų lizde nieko nedaro, o individualiai gyvenančios bičių patelės dirba tik porą savaičių per metus. Taip pat darbštumas priklauso nuo bičių motinėlės. Kartais nutinka taip, kad bitės visai nedirba ir net nepasigamina pakankamai medaus prasimaitinti per žiemą. Tokiu atveju, pakeitus motinėlę, per keletą savaičių šeima atgija ir gali pradėti gaminti gerokai daugiau medaus.

6. Bitininkai žiemą ilsisi

Baigėsi medaus sukimo sezonas, baigėsi ir darbas? Deja, bet ne. Žiemos metu nedidelių bitynų sergėtojai patys perdirba senus korius, gamina ir dažo naujus avilius, siuva pagalves bei atlieka kitus smulkius, bet reikšmingus darbus

7. Tikras medus yra kietas

Sklando gandai, kad medus susikristalizuoja vidutiniškai per 2-3 savaites, o toks medus, kuris nesusikristalizuoja, yra perkaitintas arba nenatūralus. Taigi žmonės tiki, kad tik šviežias medus gali būti skystas, o pastovėjęs medus, neilgai trukus po išėmimo, turi imti kristalizuotis. Tad yra manoma, kad toks medus, kuris ilgai išlieka skystas, yra falsifikuotas (pagamintas iš cukraus sirupo) arba perkaitintas. Tačiau iš tiesų medaus konsistencija priklauso nuo vandens kiekio ir gliukozės bei fruktozės santykio. Jei medus turi daugiau vandens ir fruktozės, jis išlieka skystas labai ilgai. Jei meduje daugiau gliukozės ir mažiau vandens, jis greitai sukietėja. Taip yra todėl, nes fruktozė geriau tirpsta vandenyje nei gliukozė. Taigi, ilgai skystu išliekantis medus lygiai taip pat yra tikras, o medaus kokybė nepriklauso nuo konsistencijos.

8. Tik bitės gamina medų

Daugybė kitų bičių, skruzdžių ir vapsvų rūšių gamina ir kaupia medų. Daugybė šių vabzdžių per amžius buvo naudojami kaip natūralus cukraus šaltinis vietinėms populiacijoms visame pasaulyje.

9. Bitės neserga

Bitės gali sirgti ir geba gydytis. Kai avilį užklumpa liga, bitės gali būti lėtos ir dezorientuotos, ir daugelis jų gali mirti. Pasak patyrusių bitininkų, bitės gydosi pačios. Pavyzdžiui, jei šeima yra užsikrėtusi parazitu, bitės atsirenka ir valgo tą medų, kuris turi didelį antibiotikų kiekį (teorija paremta tyrimais).

10. Visos bitės gelia

Mums, stebėtojams, atrodo, kad visos bitės yra vienodos ir funkcionuoja vienodai. Vis dėlto taip nėra. Pavydžiui, bičių patinai negali gelti, nes gėluonis yra modifikavęsis perų dėjimo aparatas, todėl jį turi ir gelti gali tik bičių patelės. Be to, nors ir turi geluonį, daugumos rūšių bičių patelės vis vien gelti negali.

Visi faktai apie medų Read More »

Mediniai žaislai

Narto tinklaraštis

Daugelį amžių žaislai buvo gaminami išskirtinai iš gamtinių medžiagų, tarp kurių bene populiariausia buvo mediena. Iš medžio – šilto, lygiai apdrožto, su švelniu miško kvapu – darydavo sūpynes mažyliams, švilpukus berniukams, lėles mergaitėms. Šiandien senovinės tradicijos vėl atgimsta. Vaikiškų parduotuvių lentynose vis didesnę paklausą turi mediniai žaislai. Jų asortimentas gana platus.

Tėveliai pasielgs teisingai, jeigu nupirks vaikui konstruktorių, dėlionę arba loto, pagamintus iš medienos, nes mediniai žaislai:

● ekologiški. Mediena – natūrali medžiaga, visame pasaulyje mediniai žaislai laikomi ekologiškais ir saugiais;

● saugūs. Neturi aštrių kampų, kurie gali sužeisti vaiką; ne tokie sunkūs, kad krentant smarkiai sužalotų mažylį. Mediniai žaislai yra netoksiški;

● turi žemą šilumos laidumą. Liesdamas juos mažylis jaus malonią šilumą;

● ilgaamžiški. Vaikas ilgą laiką nepraras susidomėjimo jais, tas pats žaislas gali būti naudojamas skirtinguose žaidimuose. Tokie žaislai nesusidėvi ir jais gali žaisti visi vaikai šeimoje;

● atsparūs. Beveik niekada nelūžta ir nesudūžta;

● lavina supratimą apie masės ir svorio santykį;

● mediniai žaisliukai lavina smulkiąją motoriką ir vaikučio sensoriką;

● mediniai žaislai nėra prikimšti daugybės funkcijų, kas taip būdinga šiuolaikiniams plastikiniams žaislams. Mediniai žaislai palieka erdvės vaiko fantazijai, kūrybai, skatina tyrinėti, lavina vaizduotę.

Mediniai žaislai Read More »

„Oksos“ – natūralus obuolių sidro actas

Narto tinklaraštis

„Oksos“ – natūralus obuolių sidro actas, kurį gaminame šaltos ir lėtos fermentacijos būdu su acto „motinėle“. Todėl šiltoje patalpoje ilgiau laikant atidarytą natūralaus acto butelį, susidaro į žėlė panaši acto „motinėlė“. Ne itin išvaizdi, bet nekenkia produktui, nekelia pavojaus sveikatai ir apsaugo produktą nuo išorinio poveikio.

Acto motinėlė – kas tai?

Obuolių-aviečių „motinėlė“

Acto „motinėlė“ (lot. k. Mycoderma aceti) – tai naudingų bakterijų kultūra, kuri paverčia obuolių sidrą tikru actu. Angliškai ji vadinama „vinegar mother”, prancūziškai „mère de vinaigre“, vokiškai „Essigmutter“. Ją sudarančios rūgštinės bakterijos, daugiausiai žinomos kaip – „acetobacters“. Žodžio kilmė iš lotyniško „aceti“ – reiškia „būti rūgščiu“ (lietuviškai „actas“, itališkai „aceto“, čekiškai „ocet“, lenkiškai „ocet“, ukrainiečių „оцет“).

Šie mikroorganizmai yra nuostabūs. Biologiškai jie apibrėžiami kaip griežtai aerobiniai, nes jiems gyventi reikia deguonies, ir nesporiniai, nes nesudaro sporų. Jie dauginasi dubliuodami save. Taip natūraliu būdu paversdami obuolių sidrą – natūraliu „Oksos“ actu.

Jauna obuolių „motinėlė“.

Kaip „motinėlė“ susidaro

„Oksos“ nepasterizuotas, todėl šiltoje patalpoje ilgiau laikant atidarytą butelį, natūraliai susidaro ne tik nuosėdos, bet ir acto „motinėlė“. Kai kam ji gali pasirodyti nepatraukli, bet ši gyva bakterijų kultūra jokiu būdu nekelia pavojaus sveikatai. Ji apsaugo produktą nuo išorinio kenksmingo poveikio ir yra labai naudinga žmogui.

Kuo „motinėlė“ naudinga

Ne itin išvaizdžioje į medūzą panašioje acto „motinėlėje“ gausu A, C, E, PP ir B grupės vitaminų, geležies, kalio, kalcio, silicio, magnio, vario, natrio, sieros, forforo ir kitų mikro ir makro elementų. pieno, oksalo, obuolių, palmitino rūgšties, 50 biologiškai aktyvių jungčių, 16 amino rūgščių ir probiotikų.

Liaudies medicinoje ši bakterijų kultūra išoriškai naudota užklupus odoms ligoms, sąnarių uždegimams, esant nuospaudoms, nudegimams, venų varikozei ar nagų grybeliui. Nuo seno acto „motinėlė“, sumaišyta su actu arba skiesta vandeniu, vartota organizmo atsparumui stiprinti, virškinimui gerinti ir galvos skausmui malšinti.

Jei „motinėlę“ radote „Oksos“ butelio dugne, būkite tikri, kad actą vis dar galima naudoti. Tai mano kokybės garantas. Perfiltruokite acto likutį per kavos filtrą ar marliuką. Likutį su nuosėdomis galite panaudoti vonelei kojoms, įsitrynimams ar kompresui.

Stiprios sveikatos linkintis,
Artūras

Priskirta StraipsniaiAutorius OksosPaskelbta 2023-01-15

Acto rasime viso pasaulio virtuvių lentynose, kiekvienuose namuose nuo didmiesčio iki mažiausio kaimelio. Tai viena iš labiausiai paplitusių, unikalių ir nuostabių žmonijai žinomų medžiagų. Acto vartojimas nepriklauso nuo kultūrinių ar religinių įsitikinimų. Tikriausiai nerasime kito taip plačiai ir įvairiai pritaikomo produkto, kurį galima saugiai ir ekonomiškai pasigaminti tiesiog namuose.

Acto istorija sena kaip žmonija

Seniausi įrašai apie tai, jog babiloniečiams 5000 m. pr. m. e. actas buvo prieskonis ir konservantas. Actas naudotas ir Senovės Egipte. Pasak legendos, Egipto valdovė Kleopatra susilažino, jog gali viename patiekale paskandinti visą šalies turtą. Ji laimėjo lažybas, kai puodelyje acto ištirpino saują perlų.

Acto dėka maistą buvo galima gabenti tolimus atstumus, o actu, sumaišytu su vandeniu, žemdirbiai ir keliautojai malšino troškulį. Senovės Graikų gėrimas iš acto, vandens ir medaus, vadintas „gėrimu žmonėms“. Jam laikyti buvo skirtos specialios vazos. Hipokratas actą skyrė kaip vaistą nuo žaizdų, opų ir kvėpavimo takų ligų. Senovės romėnų gatvėse buvo parduodamas vandens ir acto mišinys, vadintas „vargšų vynu“. Jų banketuose ant stalo visada buvo dubenėlis acto, mažiems duonos gabalėliams mirkyti. Actu, atskiestu vandeniu, senovės Romėnų kariai malšino troškulį. Jis buvo ir karių prausiklis, neutralizuojantis kūno kvapą bei gelbstintis nuo nesunkių sužeidimų. Kinijoje Džou dinastijos laikais (1046-256 m. pr. m. e.) daugelyje karališkųjų namų buvo įsteigta specializuota acto gamintojo pareigybė.

Acto istorija tęsiasi – V-XV a. acto gamyba išpopuliarėjo Europoje, o Prancūzijos Orleaną miestą actas išgarsino ten naudotas fermentacijos ir brandinimo procesas. Šiame mieste ir jo apylinkėse 1580 m. buvo gaminami trisdešimt trys acto produktai. Italijoje Modenos kunigaikštystėje pradėtas gaminti Balzaminis actas. Renesanso epochoje šio produkto gamyba Prancūzijoje buvo pelningas verslas – šalyje buvo gaminama beveik 150 aromatizuoto acto rūšių. Gamyba plėtėsi ir Didžiojoje Britanijoje, kur pradėtas gaminti salyklinis actas.

Actas epidemijų metu

Europoje nuo maro buvo ginamasi kvėpuojant per acte išmirkytą kempinę, o užkrėstų namų sienos buvo plaunamos actu. Actas buvo naudotas ir kovai su cholera. 1830 ir 1884 m. Vienos vyriausybė, susidūrusi su choleros protrūkiu, išleido nuostatą, kad rankos prieš ir po apsilankymo pas ligonį, taip pat visi vaisiai ir daržovės prieš vartojimą turi būti kruopščiai plaunami actu. Jis padėjo atsigaivinti damoms, suveržtoms ankšto korseto, ar užkluptoms migrenos. Atidarytas acto butelis prie gripu sergančio žmogaus lovos buvo priemonė apsaugoti ligonį lankančius ir jį prižiūrinčius.

Kai XIX a. Badeno karalystėje (dabartinė Vokietija) actas imtas gaminti pramoniniu būdu, jo fermentacijos laikas sutrumpėjo nuo kelių mėnesių iki 1-2 savaičių. Japonijoje industrializavus acto gamybą, jo pakako sušiams visoje šalyje. XX a. actas imtas gaminti panardintose talpyklose, o jo gamybos laikas sutrumpėjo iki kelių dienų. Biologiniu būdu pasaulyje šiais laikais pagaminama tik apie dešimt procentų acto. Visa kita – tai sintetiniu būdu gaunamas actas.

Nepakeičiama priemonė daugybėje sričių

Actui gaminti naudojami produktai: obuoliai, medus, miežiai, melasa, ryžiai, cukranendrės, kokoso riešutai ir daugybė kitų. Jis iki šių dienų nepakeičiamas Europos, Azijos ir kitų tradicinių pasaulio šalių virtuvėse, buityje, žemės ūkyje ir kaip liaudies medicinos priemonė.

Mūsų protėviai actą naudojo sirupams, tepalams, nuovirams, burnos skalavimo skysčiams, losjonams, akių lašams, druskoms, muilui, tamponams, prausikliams, inhaliacijoms, tvarsčiams, kompresams.

„Oksos“ – natūralus obuolių sidro actas Read More »