Šakotis – jo kilmė ir istorija
Jau penkioliktame amžiuje buvo žinoma, kad šakočiai kepami Europoje. Jį kepdavo vienuoliai, o receptus laikė paslaptyje. Šiandien yra žinoma apie 60 šakočio pyrago receptų. Šakočiai taip pat populiarūs Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Turkijoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Skiriasi išvaizda, forma, šakelių skaičius, net skonis ir sudėtis. Kiekviena valstybė turi savo tradicinį šakotį. Kaina jo taip pat skirsis: nuo itin žemos iki itin aukštos.
Kas yra šakotis ir kaip jis atkeliavo į Lietuvą? Visų pirma tai aukštas, tuščiaviduris konditerijos gaminys, kurį sudaro daug plonų sluoksnių. Šakočiai yra gaminami iš kvietinių miltų, cukraus, kiaušinių ir grietinės bei kitų ingredientų. Tešla, pilama ant sukamo volo, laša ir tuo pačiu kepa kaitroje. Manoma, kad šakotis į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Ten jis vadinamas „baumkuchen“ – pyragas-medis. Taip vadinamas todėl, kad pilant skirtingus sluoksnius, susidaro rievės, primenančios medžio rieves. Prapjovus šakotį, galima suskaičiuot,i kiek kartų buvo pilta tešla. Kai kuriuose Lietuvos kraštuose šakotis vadinamas raguoliu, raguočiumi, bankuchenu. Visa tai dėl neįprasto vokiško pavadinimo ir įstabios šio kepinio išvaizdos. Lietuvoje tradicinė šakočio forma yra eglutė – stambesnės „šakos“ apačioje ir smulkesnės viršuje. Turbūt nerasime vaiko, kuriam nemagėtų kuo greičiau nulaužyti skaniųjų ragelių (spyglių).
Šakočio maistinė vertė
Šakočio energinė vertė yra 542 kcal / 100 g. Tai ypatingas šventinis kepinys, todėl jo kalorijų skaičiuoti neverta. Didžiausia šakočio nauda – nuostabus skonis ir aromatas bei bendra šventinė nuotaika, laužant gabalėlį po gabalėlio. Paragaukite mūsų puikaus šakočio jau šiandien!