Lininis audinys (vienas iš seniausių tekstilės gaminių pasaulyje) yra daromas iš lino augalo pluošto. Seniausi laukinio lino naudojimo tekstilei kurti įrodymai randami pietryčių Europoje. Dažytas lino pluoštas rastas Dzudzuana oloje (dabartinėje Sakartvelo teritorijoje) rodo, kad tekstilė iš laukinio lino kurta jau prieš 38 000m. Sukultūrintas linas buvo Azijoje ir Viduržemio jūros teritorijoje apytikriai prieš 9000 metų.
Sėjamasis linas (lot. Linum usitatissimum – išvertus reiškia „pats naudingiausias“) yra kultūrinis augalas, auginamas žmonijos jau tūkstančius metų, minimas net Biblijoje. 4-5 tūkstantmetyje pr.m.e. egiptiečiai iš lino siuvo drabužius, bures, vijo virves, į siauras lininio audinio juostas vyniodavo mirusiuosius. Šventikai dėvėjo lino drabužius kaip tyrumo simbolį. Ir vadindavo liną labai poetiškai – “suverptu vėju”. Iš Egipto per Graikiją ir Romą linas pasiekė Europą. Lietuvoje linai pradėti auginti 2000m. pr.m.e. Pačiu naudingiausiu linas vadinamas todėl, kad visos jo dalys buvo naudojamos žmogaus buityje: sėklos (vad. sėmenys) maistui, ilgasis pluoštas geriems, ploniems audiniams, pakulos prastesniems audiniams, maišams, virvėms, spaliai namams šiltinti. Įdomus faktas: Lietuvoje yra išvestos kelios veislės linų: „Dotnuvos ilgūnėliai I“, „Banga“, „Vega“, „Viltis“, „Žydriai“, „Baltučiai“ (baltažiedžiai linai).
Kur pasaulyje auginami linai? Linai auginami daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Kanadą, Argentiną, Lenkiją, Ukrainą, Prancūziją, Italiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, D. Britaniją, Rusiją. Geriausios kokybės linų pluoštas užauginamas Europoje.
Kaip atrodo lino augalas? Linas turi metro aukščio stiebelį, 80-100 lapelių ir gražiai mėlynai žydinčius žiedus (rečiau sutinkami baltais, violetiniais, rožiniais žiedais). Auga labai greitai: linai sėjami kovą – balandį, birželį laukai jau mėlynuoja jų žiedais.
Kokios tinkamiausios sąlygos linams augti? Linai mėgsta vėsius, debesuotus orus (dėl šviesos trūkumo užauga aukštesni, todėl sėjami kaip galima anksčiau), pakankamą drėgmės kiekį žydint. Visai nesutaria su piktžolėmis.
Rugpjūtį, praėjus maždaug 100 dienų nuo sėjos, linai yra raunami, ne pjaunami. Taip daroma tam, kad stiebelis liktų kaip galima ilgesnis. Kuo ilgesnis, storesnis stiebelis – tuo geresnis lino pluoštas (plaušeliai). Nurovus linai suguldomi 3-4 savaitėms laukuose. Stiebelio išorė džiūsta, suskilinėja, žemėje esantys fermentai, mikroorganizmai įsiskverbia gilyn ir suardo ryšius tarp pluošto ir stiebelių medienos. Senovėje Lietuvoje linai buvo mirkomi giliose linmarkose 2-3 savaites irgi tam, kad pluoštas lengviau atsiskirtų nuo netinkamų verpti augalo dalių. Ne visas lino stiebelis tinkamas pluošto gamybai, tik stiebelio išorinė dalis (Stiebelis turi apie 20-30% pluošto.). Ją reikia atskirti nuo vidinės sumedėjusios dalies. Pastarasis procesas vadinamas „mynimu“. Stiebelis sulaužomas. Po to vyksta „brukimas“- iš linų pašalinamos sumedėjusi dalelės. Tos dalelės vadinamos spaliais. Iš čia yra kilęs metų mėnesio pavadinimas, nes darbai susiję su linais buvo dirbami rudenį. Gaunamas ilgasis linų pluoštas dar turi būti iššukuotas, suverptas į siūlus, išbalintas. Natūralios spalvos lino verpalai yra pilkšvai rusvi, siūlai gali būti dažomi įvairiomis spalvomis. Verpalus galima naudoti mezgimui, nėrimui, tekstilės kūrimui. Audimo staklėmis suaudus išilginius siūlus (metmenis) su ataudais (skersiniais siūlais) iš lino augalo galiausiai pagaminamas lino audinys, linas.
Kaip atrodo lino augalas? Linas turi metro aukščio stiebelį, 80-100 lapelių ir gražiai mėlynai žydinčius žiedus (rečiau sutinkami baltais, violetiniais, rožiniais žiedais). Auga labai greitai: linai sėjami kovą – balandį, birželį laukai jau mėlynuoja jų žiedais.
Kokios tinkamiausios sąlygos linams augti? Linai mėgsta vėsius, debesuotus orus (dėl šviesos trūkumo užauga aukštesni, todėl sėjami kaip galima anksčiau), pakankamą drėgmės kiekį žydint. Visai nesutaria su piktžolėmis.
Rugpjūtį, praėjus maždaug 100 dienų nuo sėjos, linai yra raunami, ne pjaunami. Taip daroma tam, kad stiebelis liktų kaip galima ilgesnis. Kuo ilgesnis, storesnis stiebelis – tuo geresnis lino pluoštas (plaušeliai). Nurovus linai suguldomi 3-4 savaitėms laukuose. Stiebelio išorė džiūsta, suskilinėja, žemėje esantys fermentai, mikroorganizmai įsiskverbia gilyn ir suardo ryšius tarp pluošto ir stiebelių medienos. Senovėje Lietuvoje linai buvo mirkomi giliose linmarkose 2-3 savaites irgi tam, kad pluoštas lengviau atsiskirtų nuo netinkamų verpti augalo dalių. Ne visas lino stiebelis tinkamas pluošto gamybai, tik stiebelio išorinė dalis (Stiebelis turi apie 20-30% pluošto.). Ją reikia atskirti nuo vidinės sumedėjusios dalies. Pastarasis procesas vadinamas „mynimu“. Stiebelis sulaužomas. Po to vyksta „brukimas“- iš linų pašalinamos sumedėjusi dalelės. Tos dalelės vadinamos spaliais. Iš čia yra kilęs metų mėnesio pavadinimas, nes darbai susiję su linais buvo dirbami rudenį. Gaunamas ilgasis linų pluoštas dar turi būti iššukuotas, suverptas į siūlus, išbalintas. Natūralios spalvos lino verpalai yra pilkšvai rusvi, siūlai gali būti dažomi įvairiomis spalvomis. Verpalus galima naudoti mezgimui, nėrimui, tekstilės kūrimui. Audimo staklėmis suaudus išilginius siūlus (metmenis) su ataudais (skersiniais siūlais) iš lino augalo galiausiai pagaminamas lino audinys, linas.