Acto istorija, arba kaip actas vienija žmoniją
Trys vyrai, Konfucijus, Buda ir Laozi, merkia pirštą į acto pripiltą samtį. Jų veiduose trys reakcijos: rūgšti, karti, saldi – pagal vyraujantį jų filosofijos požiūrį. Aplink acto indą stovintys ir jį ragaujantys vyrai atstovauja tris skirtingus mokymus, bet yra vieningi – juos jungia actas. Ši tradicinės kinų tapybos „Acto ragautojai“ scena iliustruoja, kaip actas (daugiau apie “oksos” actą) vienija žmones.
Nuo pat aštuonioliktojo amžiaus, mokslo bendruomenė stebi placebo efektą. Tai būklė, kai paciento simptomai palengvėja tik todėl, kad jis tiki, jog vaistas ar gydymas padės. Šį efektą mintyje turi mokslininkai, tirdami vaistus ir prietaisus – kai tiriamasis žino ką tyrinėjame, placebo efekto dėka, negali būti tikras ar vaistas padeda, o gal pacientas tik labai nori, kad naujovė padėtų. Mūsų protas yra stipriausias ginklas, kuriuo deja ne visada galima pasikliauti, nes tik akimirksnis ir jis gali pradėti sukti nocebo efekto ratą, kuriuo naudojasi kerėtojai, burtininkai ir tamsieji magai – dažnas (o gal ir kiekvienas) prakeikimas, tai žmogaus proto vaisius – žmogus patiki, kad yra prakeiktas ar nužiūrėtas ir protas užtikrina, kad viskas vyktų taip, kaip ir numatė blogosios užmačios.
Man irgi buvo be galo įdomu – kiek acto vartojime padeda pats actas, o kurią dalį nulemia mūsų noras tikėti stebuklinga mikstūra. Todėl čia pasidalinsiu pora istorijų, kurios man leidžia manyti, kad jei placebo efektas ir padeda labiau pastebėti Oksos acto naudas, tai veikliosios medžiagos (mineralai, vitaminai, enzimai ir kita) esančios acto sudėtyje yra pagrindinis ir lemiantis geros savijautos faktorius.
Pirmoji istorija skirta Jums papasakoti apie tai, kad Oksos actas padeda ir kai tiki acto galia, ir kai ne. Jei atvirai net nesvarbu ar žinai, kad jį vartoji – vis tiek sulauksi pozityvaus postūmio! Draugai manęs dažnai klausia, “kaip gi nutinka, kad nežinai jog vartoji sveikatinantį actą?”. Kiekviena gera mama žino, kad visai nereikia vaikui pabrėžti svogūno naudos ar skonio, daug sėkmingiau jį (ar kitą mažojo valgytojo „priešą“) paslėpti maiste. Lygiai taip nutiko mano kolegoms, kurie acto nauda gavo įsitikinti ne visai žinodami apie tai.
Iki pradėdamas savo verslą sieti tik su sveikatinančio acto galiomis, aš dirbau statybų srityje ir mano statybininkų ir meistrų komanda buvo puikūs žmonės, kuriems visada linkėjimai kuo geriausios kloties. Būtent todėl maisto ir gėrimų pietums organizavimas, buvo mano užduotis. Kai kasdienišką mineralinį vandenį darbo vietoje pakeitė trupučiu acto paskanintas vanduo ar savotiška „gaiva“ niekas neturėjo laiko gilintis į jos sudėtį, o tiesiog mėgavosi gaivinančiu rūgštelės skoniu. Tai padariau ne dėl eksperimento – pats mielai gaivinausi tokiu natūraliu, sveiku ir maloniu gėrimu. Visgi praktika tapo eksperimentu, kai pastebėjau, kad po pietų mano komanda ne taip apsnūsta, dienos bėgyje turi daugiau energijos ir atrodo gyvybingesni! Sužinoję kuo gi paskanintas jų vanduo, jie nustebo tik akimirkai ir toliau mielai kėlė stiklinę, pilną gaivaus natūralaus gėrimo. Ir nors nuo to laiko prabėgo ne vieneri metai, šį pavyzdį laikau labai ryšiu, bei sėkmingu mini eksperimentu.
Todėl kviečiau visus pasilepinti acto gėrimu – tai tikrai už visus vaisvandenius sveikesnė, bet puikiai atgaivinanti alternatyva. O ką gali žinoti, gal gaivinantis gamta pati padarys savo darbą ir padovanos Jums acto nešamas nauda.